Patanjali 8 jogos pakopos

Patanjali 8 jogos pakopos

Praktikuokite ir viskas ateis.

(„Practice and All Is Coming“ – K. Pattabhi Jois)

Joga – labiausiai žinoma dėl fizinių pratimų (asanų) ir meditacijos. Bet tai tik labai maža jogos dalelė. Tai kodėl tiek daug dėmesio skiriame fiziniams pratimams? Todėl, kad tai yra pati praktiškiausia ir apčiuopiamiausia dalis, kurią geriausia galime pajusti. Dėl šios priežasties kelionė sąmoningumo link prasideda nuo pratimų – susipažinimo su savo kūnų ir pilno dėmesio koncentravimo į tai ką darome. Pajutę šio elemento naudą su malonumu neriame į gilesnius dalykus, labiau dvasinius dalykus, kurie yra itin asmenišk, tad turime juos atrasti  kiekvienas sau. Kaip jogos mokytojos ant kelio galime tik užvesti.

yoga-eagle-arms

Šiame straipsnyje norime pasidalinti tuo, kas geriausiai paaiškina jogos esmę – Patandžalio (Patanjali) aštuonios jogos pakopos (ashtanga). Patanjali tai senovės Indijos žyniuonis maždaug prieš 1700 metus parašęs 196 sutras (knyga anglų k.)   tai trumpi tekstai, kaip teoriškai ir praktiškai pritaikyti jogą. Juose Patanjali aprašo 8 jogos pakopas, tai gidas, įrankis, kaip pasiekti vienį tarp kūno, proto and sielos.

8 jogos pakopos:

1.Yama – tai yra tai, kaip mes elgiamės su kitais, mūsų požiūris ir santykiai su aplinka. Yra penkios yamos:

  • Ahimsa – jokio smurto. Jam priklauso fizinis ir emocinis smurtas, tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais. Mes turime būti geri, draugiški ir rūpintis kitais. Svarbu suprasti savo veiksmų rezultatus ir kokią įtaką jie turės aplinkiniams. Savo veiksmais turime tarnauti kitiems. Ahimsa taip pat svarbu taikyti ir sau. Mūsų elgesys neturėtų skriausti mūsų kūno. Pavyzdžiui praktikuojant jogą nereikia persistengti, to pasekoje galime susitraumuoti, bet taip pat neturėtume atimti iš savęs galimybės sustiprėti ar padidinti lankstumą.
  • Satya – tiesa. Tai yra viena iš pagrindinių vertybių. Apgaudinėdami kitus, apgaudinėjame save. Tačiau nereiktų pamiršti ahimsa. Žodžiai turi pasekmes, niekas neturėtų būti jais įskaudintas. Tokioje situacijoje geriau tiesiog patylėti. Fizinėje jogos praktikoje vyksta bendravimas su mūsų kūnu. Šis pokalbis privalo būti nuoširdus, kad galėtume daugiau apie save sužinoti ir tobulėti.
  • Asteya – jokio vogimo. Neturėtume imti nieko kas mums nepriklauso, taip pat neturėtume pasinaudoti situacijomis ar žmonėmis. Atrodo elementaru, tačiau tai yra viena iš pamatių ir būtiniausių vertybių. Dar vienas šios yamos aspektas yra tai, kad jei mes kažką turime ir nesinaudojame, ar neleidžiame kitiems naudoti, tai irgi yra vogimas. Tad dalinimasis yra nuostabi praktika.
  • Brahmacharya – savęs kontroliavimas, ypač gobšumo ir seksualumo aspektais. Noru turėti kuo daugiau, tik dėl savęs, švaistome energiją. Tačiau dažnai mylėdami ir duodami prarandame daug energijos ir tampame protiškai bei fiziškai išsekę. Turime rūpintis ir savimi, ir kitais, būti sąmoningi, viską daryti su saiku ir kilniu tikslu.
  • Aparigraha – nesavanaudiškumas. Ši, paskutinė, yama moko imti tik tiek kiek tuo metu reikia, nesidaudoti situacijomis, netgi neimti dovanų, nes jos veda prie didesnių įsipareigojimų. Mes esame čia, kad tarnautume kitiems, visa tai ką gauname, turėtų būti įrankis pasiekti šį tikslą.2.Nyama – santykis su savimi, savidisciplina. Taip pat yra penkios nyamos:
  • Saucha – švara, tiek išorinio, tiek vidinio kūno. Maistas turėtų mums suteikti jėgų ir sveikatos, o ne atvirkščiai. Išorinė švara suteikia energijos ir proto švaros.
  • Santosha – pasitenkinimas. Turėtume priimti viską taip, kaip yra, ir suprasti, kad kartais tai yra geriausias būdas išmokti gyvenimo pamokas. Svarbu džiaugtis tiek geru, tiek blogu kas nutinka ir mokytis iš to. Praktikuojant jogą neturėtume prievartauti savo kūno, bet džiaugtis tuo, ką galime padaryti, o svarbiausia džiaugtis tuo, kad atliekame jogos praktikas.
  • Tapas – fizinė sveikata. Mūsų kūnas – tai mašina, kuria turime rūpintis. Tai galime padaryti judėdami, pratikuodami kvėpavimo pratimus (pranayama) bei valgydami gerą maistą. Fizinė veikla aktyvina visas kūno ląsteles, pranayama išvalo kvėpavimą, o maistas aprūpina kūną energija ir reikalingomis medžiagomis.
  • Svadhyaya – savęs tyrinėjimas, priartėjimas prie savęs. Joga – nuostabus būdas save pažinti. Laiko skyrimas sau, dėmesio koncentravimas į savo vidų meditacija, gali padėti surasti daugelį atsakymų į gyvenimo klausimus. Dar vienas būdas – studijuoti dvasinius bei filosofinius tekstus, taip plečiant savo pasaulėžiūrą ir gilinantis ne tik į išorinius, bet vidinius (dvasios) dalykus.
  • Ishvara Pranidhana – pasitikėjimas ir atsidavimas Dievui ir žmonijai. Kada mes tarnaujame žmonijai, mes atsiduodame Dievui. Viskas ką mes darome kelia arba žemina visuotinę energiją. Mūsų užduotis skirti savo darbus Dievui ir taip tarnauti visuomenei.3. Asana – laikysena, poza, tai ką mes vadiname fizine joga. Populiariausia, bet tai tik trečioji jogos galūnė. Jos tikslas yra paruošti kūną tolimesnėms praktikoms ir žinoma visapusiškai lavinti kūną, palaikyti jį gyvibingą.4.Pranayama – kvėpavimo valdymas. Tam atliekame įvairius kvėpavimo pratimus, kurie mus energizuoja bei padeda susikaupti.5.Pratyahara – pojūčių valdymas. Praktika skirta tam, kad pojūčiai mūsų nebekontroliuotų. Tada visa energija koncentruojama į vidų, kas yra itin svarbu tolimesniems dvasiniams atradimams.6.Dharana – susikaupimas, vienas dėmesio centras. Kai dėmesys koncentruojamas į vieną objektą ir jokios pašalinės mintys neblaško.7.Dhyana – meditacija. Tai gilesnis kūno, proto, pojūčių ir aplinkos visumos (kaip vieno) supratimas.8.Samadhi – sąjunga su Dievu. Tai yra paskutinė meditacijos stadija, kai protas ir siela yra tolygiai subalansuoti.

Joga – tai gyvenimo būdas (apie tai, kas yra joga, skaitykite čia). Ji atsispindi visuose mūsų kasdienybės aspektuose. Svarbiausia kasdienė praktika, kuri nebūtinai turi būti jogos treniruotė. Galbūt tai bus kelios minutės kvėpavimo, o galbūt geras darbas kitam.